Pica su avinžirniais

Standartinis

Dažnai, kai pradedame keistis, susiduriame su maistinėmis problemomis. Juk prieš tai nereikėjo sukti galvos, kas toje lėkštėje guli, iš ko vienas ar kitas patiekalas pagamintas, o kur dar visokie klausimai kirbantys galvoje: ar tai sveika? ar naudinga? o gal nelabai? Prie viso to prisideda ir draugų, giminių bei visokių kitokių artimųjų gąsdinimai, nuogąstavimai ir kiti aimanavimai dėl mūsų pokyčių ar pasirinktų kelių sveikesnio gyvenimo link. Tai dažnai mus kankina ir mes, vietoj to, kad eitume ir mėgautumėmės smagia kompanija, pasirenkame tūnoti savo kambarėliuose su sveiku maistu, nes niekas kitas mūsų nesupras ir nepalaikys. Bet tai ne išeitis. Juk tas stereotipas, kad veganiškas gyvenimo stilius, o gal labiau virtuvės stilius, yra labai nuobodus ir jame nieko daugiau tik salotos, morkos ir pan., yra visiškai klaidingas. O iš pradžių būna labai sunku ir mums tai suprasti. Dažnas būtent dėl to ir sugrįžta prie senų įpročių, nes, rodos, jog nėra kito pasirinkimo. Bet tikrai tikrai, maistas gali būti nuodėmingai skanus, kai gyveni sveikiau. Dėl to dalinuosi šiuo nuostabiu picos receptu, kurį galima tobulinti ir tobulinti, kad jis būtų dar sveikesnis. Šiuo receptu drąsiai galite vaišinti visus skeptikus, lažinuosi, kad pirštus aplaižys ir dar paprašys.

Vakar buvo nuostabi diena. Aplinkos tvarkymas su mielais žmonėmis. Ne tik gamta atsigavo, bet ir mūsų galvos prašviesėjo. Vėliau ir pasivaikščiojimas šviečiant saulutei. Vakare kojelės labai stipriai nepadėkojo, bet juk žinau, kad viskas bus gerai. O didžiausias dienos laimėjimas buvo vyro prašymas. Sako: padaryk tu man tą savo picą su avinžirniais. Kad ir kokia nuvargus buvau, ar net kitus planus vakarienei turėjau, nuėjau virtuvėn gamint. Juk visavalgis vyras, kuris be maisto negali gyventi, paprašė veganiškos picos. Savo noru. Nevalia atsisakyti ar tingėti. 

Originalų receptą rasite čia: Pica su avinžirniais 

Picos padui naudojau vyro jau paruoštą mielinę tešlą, nes mes vienas kitam valgyt nelabai darom (būtent dėl skirtingų maistinių poreikių). Va šitą tešlą galima tobulint. Kvietinius miltus keisti miltais be glitimo (tiesiog pažaiskit). Mielių galima atsisakyti, juk picos padui nebūtinas kilimas. Vanduo. Jis ir taip sveikas. Galiausiai lašas druskos (namuose naudojame tik rožinę himalajų druską). Kiek ko dėti nepasakysiu, nes jis gamina iš akies, bet spėju, kad daugelis turit savo mėgstamų receptų ir juos drąsiai galite čia panaudoti. Arba galite panaršyti nurodytą puslapį, kuriame autorė pateikia nemažai įvairių picos pado variantų.

PIRMAS SLUOKSNIS

Nors vėliau pastebėsite, kad originaliame recepte pomidorų padažo nėra, bet aš naudoju. O tai darau dėl to, kad dedant žalumynus jie ganėtinai išdžiūna bekepant orkaitėj. O šieno juk mes valgyt nenorim. Todėl tai būna mano pirmas sluoksnis ant pado. Pomidorų padažas:

Reikės:

  • pomidorų (skaniausia su vyšniniais, jeigu perkate, o jeigu turite savus, tada tinka bet kokie)
  • šiek tiek saulėje džiovintų pomidorų (dėl stipresnio skonio)
  • česnako skiltelės
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • lašelio himalajų druskos
  • malto pipiro pagal skonį
  • džiovintų prieskonių pagal skonį (mes naudojame baziliką, raudonėlį ir čiobrelį)
  • 2-3 mirkytų datulių

Viską sudedame į maistos smulkintuvą ir susmulkiname iki norimos konsistencijos. Kiekius galite reguliuoti priklausomai nuo to, kiek to padažo reikės.

Šis padažas tinkamas bet kokio maisto pagardinimui: daržovių kotletukams, prie bulvių košės ir pan. Jei norima, jį galima ir šiek tiek pašildyti prieš valgant (čia jei ne picai naudojate).

ANTRAS SLUOKSNIS

(Po pomidorų padažo dar galima įdėti vėliau aprašomo česnakų padažo šiek tiek, bet tai nebūtina)

Šiam sluoksniui galite naudoti jūsų mėgstamas daržoves ar žalumynus. Kadangi, mano nuomone, ši pica yra ganėtinai soti, tai aš renkuosi dėti tik žalumynus. Vakar gaminome su špinatais. Man skaniausia su lapiniu kopūstu, nes jis sodresnio skonio.

Norimus žalumynus nuplauname ir jais gana gausiai padengiame visą padą (paliekam kraščiukus laisvus, nes labai išdžius bekepant.

O jei naudojate daržoves, tai jas susmulkinate ir išdėliojate.

TREČIAS SLUOKSNIS

Trečiam sluoksniui jums reikės pagrindinio šios picos ingridiento – avinžirnių. Juos galite virti namuose, arba nupirkti jau paruoštus. Jei perkate paruoštus, jų virti jau nebereikia.

Reikės:

  • 1 1/2 puod. virtų avinžirnių
  • 3 v. š. mėgstamo aštraus čili padažo
  • 1 1/2 v. š. Sriracha padažo
  • 2 a. š. alyvuogių aliejaus

Avinžirnius sudedame į indą ir pamarinuojame nurodytuose ingridientuose. Tai galite padaryti prieš pradedant ruošti visus padažus.

Tiesą sakant, vakar buvo pirmas kartais, kai avinžirnius marinavau pagal originalų receptą, nes anksčiau vis aštrių padažų neturėjau po ranka. Verdiktas: man skanesnis mano marinatas. Šis tiesiog degino burną ir tiek.

Mano marinato variantui reikės:

  • 1/2 v. š. sojos padažo (naudoju shoyu soją)
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1 v. š. garstyčių padažo (naudoju šį: Dijon garstyčios)
  • himalajų druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • 1/2 a. š. paprikos
  • 1/2 a. š. čili (džiovinto)

Viską sumaišome ir užpilame ant avinžirnių.

Paruoštus avinžirnius tolygiai paskirstome ant picos pado. Marinato likučius taip pat užpilame ant viršaus.

KETVIRTAS SLUOKSNIS

Šis sluoksnis pats purviniausias, nes reikia daug tepliotis su riešutais ir pan. Būtent dėl šios priežasties labai dažnai tingiu šią picą gaminti (o gal ir gerai, neatsibosta ir šiek tiek sveikiau, kai valgai tokį maistą ne kiekvieną dieną).

Baltas padažas (padažų pagrindas)

Reikės:

  • 1/2 puod. anakardžių riešutų
  • 3/4 puod. migdolų pieno (ar kito jūsų mėgstamo augalinio pieno)
  • 1 v. š. tapijokos miltų (galite naudoti kitus turimus miltus, kurie turi tirštinimo savybių, šie primena krakmolą)
  • 2/3 a. š. himalajų druskos
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Anakardžius prieš tai pamirkome bent keletą valandų, o geriausia per naktį. Tai ne tik naudinga, nes mirkant pašalinamos nereikalingos ir net kenksmingos medžiagos, bet tokiu būdu yra suaktyvinami daiginimo procesai, kurie palengvina riešutų virškinimą.

Viską sudedame į maisto smulkintuvą ir susmulkiname iki vientisos kreminės masės. Jei tirštoka, galite įdėti šiek tiek vandens, bet tai neturi būti labai skystas padažas.

Česnakų padažas

Reikės:

  • 2/3 balto padažo
  • 4 skiltelių pakepinto česnako, arba 1 a. š. džiovinto česnako miltelių
  • 1/4 a. š. džiovinto svogūno miltelių
  • 1/2 a. š. džiovintų itališkų prieskonių mišinio (recepto ieškokite šio įrašo pabaigoje)
  • 1 v. š. mielių dribsnių
  • 1 a. š. obuolių sidro acto

Prieskonius sudedame į padažą ir išmaišome.

Salierų padažas

Reikės:

  • 1/3 balto padažo
  • 1/2 a. š. “kaimiško“ prieskonių mišinio (recepto ieškokite šio įrašo pabaigoje)
  • 1/2 a. š. salierų sėklų (aš naudoju tiesiog džiovintą sumaltą salierą)
  • 1/2 a. š. obuolių sidro acto

Prieskonius sudedame į padažą ir išmaišome.

Kaip jau minėjau aprašant antrąjį sluoksnį, galite šiek tiek česnakinio padažo naudoti pradžioje.

Dabar aš tiesiog apdrabstau picos viršų šiais padažais ir gana gausiai, kad mano žalumynai neišdžiūtų.

Originale rekomenduoja palikti šiek tiek padažo ir juo apšlakstyti jau iškepusią picą, bet mes to nedarome.

Pačioje pabaigoje dar pabarstau ant viršaus džiovintų krapų. Galima, žinoma, naudoti ir kitus jūsų mėgstamus prieskonius.

Viskas. Belieka picą pašauti į labai gerai įkaitintą orkaitę. Mes naudojame picos akmenį. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Tada pašauname picą ir kepame, kol iškeps. Tai užtrunka iki 20 minučių. Bet viskas priklauso ir nuo jūsų orkaitės.

Išimame, supjaustome ir skanaujame.

Itališkas prieskonių mišinys

Reikės:

  • 3 v. š. džiovinto dašio
  • 3 v. š. džiovinto baziliko
  • 3 v. š. džiovinto mairūno
  • 3 v. š. džiovinto raudonėlio
  • 3 v. š. džiovintų svogūnų laiškų
  • 2 v. š. džiovinto svogūno miltelių
  • 2 v. š. džiovinto rozmarino (susmulkinto)
  • 1 v. š. džiovinto čiobrelio
  • 1 v. š. džiovinto šalavijo
  • 1 v. š. džiovinos petražolės

Viską sumaišome ir supilame į indelį. Galima laikyti iki 6 mėnesių.

“Kaimiškas“ prieskonių mišinys

Reikės:

  • 1 a. š. džiovintos petražolės
  • 3/4 a. š. malto juodojo pipiro
  • 1 a. š. himalajų druskos
  • 1/2 a. š. džiovinto česnako miltelių
  • 1/4 a. š. džiovinto svogūno miltelių
  • 1/8 a. š. džiovinto čiobrelio
  • 1 a. š. džiovintų krapų
  • 1/2 a. š. mielių dribsnių (nebūtina, bet būtent šie dribsniai suteikia tą specifinį kaimišką skonį)

Viską sumaišome ir supilame į indelį. Galima laikyti iki 6 mėnesių.

Skanaus!

Reklama

Avinžirnių salotos arba Sundal

Standartinis

Kai už lango nesustodamas pliaupia lietus, o ir apskritai dienos tampa vis niūresnės ir šaltesnės, prisimenu seną meilę – indišką virtuvę. Dievinu kvapus, prieskonius, skonius… Vienu žodžiu, viskas tiesiog apsvaigina, panardina, o, svarbiausia, sušildo. Jau senokai seku vieną nuostabią indę, kuri gamina veganiškai ir be proto skaniai. Šiandien, o gal ir vakar, ji pasidalino receptu su avinžirniais (o juos aš be galo mėgstu, niekaip nesuprantu, kodėl aš jų neatradau paauglystėje). Labiausiai norėjau šį receptą išbandyti dėl to, jog tarp jo ingridientų buvo ir kvapioji ferula. Vasarą, kai leidau sau truputį atsipalaiduoti ir nusipirkti visokių sveikų įdomybių, kvapioji ferula buvo viena iš tų keliolikos krepšyn įkritusių. Bet iki šiol dėžutė kantriai stovėjo net nepradaryta. Pamačius šį receptą nusprendžiau, kad nėra ko laukti, net jei ir neturiu kelių ingridientų (juos pakeičiau tais pačiais, tik kitame pavidale). 

Atidarius ferulos dėžutę šiek tie sunerimau, nes kvapas buvo toks keistas, įdomus. Na toks, kokį užuodus lyg ir nesinori jo daugiau, bet drauge ir traukte traukia uosti dar labiau. Šiek tiek nerimavau, kaip čia dabar bus. Ar nesugadinsiu aš savųjų avinžirnių? Kažkaip mintyse nesiderino kvapioji ferula, kurios kvapas truputį priminė mango vaisių, ir avinžirniai. Bet… Rizika yra rizika. Ėmiausi darbo. O kad jums netektų tik skaityti, prisijunkit ir gaminkit drauge. (Receptą originalo kalba rasite čia: vegan richa)

Jums reikės:

1/2 a. š. aliejaus (rapsų, saulėgrąžų, kokoso)

1/2 a. š. garstyčių sėklų

1 a. š. lęšių (urad dal – juodųjų, arba mung dal – geltonųjų)

2 džiovintų raudonųjų čili pipirų, padalintų pusiau (arba kitos rūšies)

10 kario lapelių

dosnaus žiupsnelio kvapiosios ferulos (nebūtina)

3 v. š. džiovintų kokoso drožlių (galima naudoti ir šviežiai tarkuotą kokosą)

3 v. š. vandens

1 1/2 puod. virtų avinžirnių

1/2 a. š. rožinės himalajų druskos

Gaminimas:

  1. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų.
  2. Kai aliejus gerai įkaitęs, į keptuvę sudėkite garstyčių sėklas ir lęšius. Išmaišykite ir pakepinkite, kol lęšiai pakeis spalvą.
  3. Įdėkite džiovintus čili pipirus (aš dėjau kajeno miltelius) ir kario lapelius (dėjau kario miltelius). Gerai išmaišykite ir pakepinkite apie 15 sekundžių.
  4. Sudėkite kokoso drožles ir vandenį. Išmaišykite ir kepinkite, kol kokoso drožlės suminkštės (arba prisigers vandens). Galite keptuvę ir uždengti, bet, nemanau, kad tai labai būtina.
  5. Galiausiai sudėkite virtus avinžirnius ir druską. Išmaišykite ir kepkite, kol avinžirniai sušils (apie 5 minutes).
  6. Jei naudojate šviežiai tarkuotas kokoso drožles, jas dėkite drauge su avinžirniais ir praleiskite 4 žingsnelį. 🙂

Šį patiekalą galite patiekti kaip garnyrą, o galite suvalgyti ir kaip pagrindinį. Jis yra truputėlį sausokas, bet skonis – pasakiškas. Valgiau ir liūdėjau, kad daugiau nebėra. 

Skanaus!

Šokoladinis pyragas

Standartinis

Tingūs savaitgaliai. Dar tingesni sekmadieniai. O jei dar už lango lietus… Pas mus, Danijoje, nuotaikos jau rudeniškos. Vaikai rytais tipena arba mina į mokyklas, lietus barbena į langus kiekvieną dieną, vėjas atvėso, lietpalčiai, skėčiai ir botai išsirikiavę koridoriuos, arbatos kvapai sklinda pro langus… Nuostabus ta ruduo, jei tik ne tas šlapias kasdienis lietus. Kartai atrodo, kad net ir orų pranešėjai taip nori giedros, jog ima ir sumeluoja, jog pagaliau nelis. O kaip lyja taip lyja. 

Tiesą sakant, mano nuotaikos ne tik rudeniškos  – jos ir kalėdinės. Danijoje šventes įprasta planuoti iš anksto. Gal ne tiek šventes, bet bent jau būsimus svečius reikia įspėti iš anksto. O tai reiškia, kad mūsų Kalėdos jau suplanuotos, nors dar tik antroji rugpjūčio pusė. Galvoje knibžda mintys apie dekoracijas, o ypač apie tai, kuo tuos svečius reikės vaišinti. Šiemet bandysim surizikuoti ir pagaminti veganišką ryžių pudingą (neduok Die, nebus gerai įvertintas, nes tai bene svarbiausias vakaro patiekalas). Pagrindinis svečių patiekalas bus ne veganiškas, bet noriu ir sau kažką įmantresnio sugalvoti. Taigi, esu paskendusi paieškose. O gal jūs turite kokių įdomių šventinių veganiškų patiekalų receptų? Būtų labai smagu išbandyti ir kitus pavaišinti.

O grįžtant prie tingaus ir lietingo sekmadienio, noriu pasigirti, kad šiandien pirmą kartą man pavyko iškepti nuostabų veganišką šokoladinį pyragą, kurio receptą pati redagavau (kad būtų sveikesnis ir mažiau nuodėmingas), keičiau ingridientus ir kiekius. Šiandien sau įteikiau mintyse pasiutą virėjo kepurę ir leidau pasididžiuoti ir pameilikauti sau. Net ir mūsų Kira šmirinėjo aplink bei visaip kaip vartėsi, kad tik gautų gabalėlį taip skaniai kvepiančio pyrago.

Šis veganiškas šokoladinis pyragas yra pasakiškas (ypač, kai nesu didelė šokoladinių gaminių mėgėja). Drėgnas, labai šokoladinis, ne per saldus. Na tiesiog tobulas. O jei dar tą tobulumą norima pagerinti, galima ir lazdyno riešutų pridėti. Bet čia jau kitam kartui.

Jums reikės:

1 stiklinės nerafinuoto cukranendrių cukraus

1 stiklinės kvietinių miltų

2 stiklinių kietųjų kviečių (speltos) miltų

3/4 stiklinės kakavos

1/2 a. š. Himalajų druskos

2 a. š. sodos

2 a. š. vanilės

1 stiklinės tirpios pienių šaknų kavos (4 a. š. kavos užpilti verdančių vandeniu)

3/4 stiklinės ištirpinto kokoso aliejaus

2 a. š. obuolių sidro acto

1 stiklinės virinto vandens

200 g juodo šokolado (svarbu, kad sudėtyje nebūtų pieno)

Gaminimo eiga:

  • Į dubenį sudedame visus sausus ingridientus ir gerai išmaišome.

  • Ištirpiname kokoso aliejų ir sumaišome jį su šiek tiek atvėsusia pienių šaknų kava, šiltu virintu vandeniu ir obuolių sidro actu.

  • Sumaišytus šlapius ingridientus supilame į dubenį su sausais ingridientais ir labai gerai išmaišome. Aš naudojau šluotelę, nes tada nebelieka gumuliukų.

  • Ištirpdome 100 g juodo šokolado ir supilame į tešlą. Gerai išmaišome.
  • Sukapojame likusius 100 g šokolado ir supilame į tešlą. Išmaišome.
  • Padengiame kepimo formos dugną kepimo popieriumi, o šonus ištepame kokoso aliejumi.

  • Supilame tešlą į kepimo formą.
  • Orkaitę įkaitinam iki 180 laipsnių ir pašauname pyragą. Kepame 1 valandą, arba, kol medinis iešmelis lieka sausas, kai įduriame su juo pyragą. (Nepamirškime, kad visos orkaitės kepa skirtingai, tad temperatūrą ir kepimo laiką pakoreguokite pagal tai, kaip veikia jūsų orkaitė)

Kol pyragas kepa, galime užkaisti virdulį ir padaryti skanios arbatos. Šiandien mėgavausi organiška rožių arbata iš Kinijos, kurios man parvežė draugė. Be galo skani ir aromatinga arbata, puikiai deranti prie šokoladinio gardėsio.

Kai pyragas baigia kepti, ištraukiame iš orkaitės ir… Galime jam leisti atvėsti, arba, galime atsargiai išimti iš formos (jeigu esate tokie nekantrūs kaip aš, rinksitės antrąjį variantą). Bandžiau gražiai paserviruoti, bet… Pyragas yra gana drėgnas ir sunkus, dėl šios priežasties gana lengvai lūžtantis. Dėl to man nelabai pavyko jo perkelti ant papuoštos lėkštės ir rezultatas išėjo  kreivas šleivas. Tai pyrago skonio, žinoma, nepagadino. 

Nepamirškite pasidalinti su brangiausiais žmogeliais! Žinoma, kad ir kokia maža nuodėmė, bet nuodėmė yra nuodėmė. Dėl to nereikėtų šiuo pyragu mėgautis labai dažnai. Gal kokį kartą į mėnesį arba labai ypatingomis progomis (kas sakė, kad lietingas sekmadienis nėra ypatinga proga?). 

Kakavą norėjau keisti pupmedžio milteliais, bet pabijojau. Galbūt man dar reikia priprasti prie pupmedžio skonio, nes kol kas jis man ne pats mieliausias. Jei jums patinka, bandykit eksperimentuoti. Vanilę galima drąsiai keisti vanilės ekstraktu, kurio aš, deja, neturėjau. Galima ir visiškai panaikinti kvietinius miltus, šiandien dar pabijojau, gal kitą kartą bus drąsiau. Apskritai, manau, kad pakeitimai yra labai geri. Ateityje bandysiu mokytis dar labiau “išgydyti“ pyragą, kad būtų dar sveikesnis ir skanesnis. (Buvau įkvėpta šio recepto: chocolate cake)

Skanaus!

Viktorijos falafeliai

Standartinis

Neseniai viena mano draugė pasiūlė išbandyti kopūstinių falafelių receptą. Kadangi jam reikia mirkytų per naktį avinžirnių, tai recepto išbandymas užtruko. Vis pamiršdavau pamerkti, o ryte atsikėlus jau būdavo per vėlu. Tai tęsėsi, kol Viktorija vakare paklausė manęs, ar jau išbandžiau. Priminta ir gėdos jausmo užpulta nubėgau merkti avinžirnių. 

Šis patiekalas nėra žaliavalgiškas, kadangi falafelius reikės kepti orkaitėje. Manau, kad galima bandyti ir džiovinti. Tokiu atveju pataps žaliavalgiškais (tik ne aukštesnėje nei 42 laipsnių temperatūroje). 

Falafeliai – tradiciškas arabų patiekalas, dažniausiai kepamas aliejuje. Jo pagrindinis ingridientas – avinžirnių arba pupų miltai. Valgomas su rytietiška pita duona, daržovėmis. Jeigu turite tahini (sezamų pastos), galite pasidaryti padažą (1:1, tahini:vanduo, arba pagal skonį). 

Kadangi aš bandau vengti miltinių patiekalų, tai valgiau juos su krūvą žalumynų ir agurkų. Bei, sveikesniam variantui, rinkausi orkaitę, o ne kepimą aliejuje. Taip pat pasigaminau ciberžolės padažą. O mano vyras valgė tradiciškai: susuktus į lavašą.

Jums reikės:

  • avinžirnių (naudojau 1/2 litro jau išmirkytų per naktį)
  • kopūsto (1l), supjaustyto
  • druskos, pagal skonį
  • 1 – 1 1/2 a. š. ciberžolės
  • maltų pipirų, pagal skonį
  • krapų (ar kitų mėgstamų šviežių ar džiovintų žalumynų)
  • 2 skiltelės česnako (įdėjau, nes labai mėgstu česnaką, recepte jo nebuvo)

Gaminimas:

Per naktį išmirkytus avinžirnius ir supjaustytus kopūstus (1:2) sumetame į smulkintuvą, tada sudedame visus prieskonius, česnakus ir smulkiname. Tai gali užtrukti, nes priklauso nuo jūsų smulkintuvo galingumo. Kol maniškis smulkino, suploviau indus ir apsitvarkiau. Gauta masė nebus labai lipni, tačiau bus įmanoma formuoti “kotletukus“.

 Į skardą galima dėti ir su šaukštu, tačiau aš formavau rankomis.

Kepkite 175 laipsnių temperatūroje apie 35 minutes. Būkite atsargūs, nes jei per ilgai, ar per karštoje orkaitėje kepsite, falafeliai bus sausi. (Nepamirškite įkaitinti orkaitę prieš pašaudami falafelius, kitaip reikės kepti ilgėliau)

Rezultatas buvo skanus. Garnyrui naudojau įvairias salotas, agurkus ir vyšninius pomidorus.

Ciberžolės padažas (žaliavalgiškas)

 Jums reikės:

  • kokoso “mėsos“, gautos iš 1 jauno kokoso (ne to rudo, o balto)
  • 1/3 stiklinės kokoso vandens (naudojau paprastą vandenį)
  • 1 česnako skiltelės
  • 1/2 a. š. šviežios smulkintos imbiero šaknies
  • 1/2 žaliosios citrinos, išspaustų sulčių
  • 1 a. š. agavos nektaro, arba kito saldiklio (galite naudoti datules)
  • 1 a. š. maltos ciberžolės
  • 1/2 a. š. kalendros
  • žiupsnelis Himalajų druskos

Gaminimas:

Sudėkite visus ingridientus į smulkintuvą ir smulkinkite, kol masė bus glotni.

Šį padažą galite naudoti ir salotoms.

Jeigu norite, falafelius drauge su daržovėmis ir padažu galite susukti į romaniškos salotos lapą ir valgyti kaip sumuštinį. 

Skanaus!

Jeigu išbandysite šį receptą, pasidalinkite, ar patiko. O galbūt ką nors darėte kitaip.