Obuolių pyragas

Standartinis

Jau seniai planavau pagaminti šį obuolių pyragą, tačiau vis kažko trūko: laiko, progų, vieno ar kito produkto, galiausiai, tinkamos kulinarinės nuotaikos. Kristinos iš FullyRaw obuolių pyragas yra be galo paprastas ir nereikalaujantis kažkokių ypatingų sugebėjimų ar sunkiai randamų ir brangių produktų.

Jums reikės:

  • 2-3 obuolių
  • 50 datulių
  • 2 kivių
  • cinamono pagal skonį
  • muskato (nebūtina)
  • citrinos sulčių

Gaminimo eiga:

Pirmiausia išimame kauliukus iš datulių ir 35 susmulkiname maisto procesoriuje iki lipnios masės.

Pasirinktą skardą išklojame maisto plėvele (aš negalėjau nuimti šonų, tad teko kloti maisto plėvelę) ir ant dugno įdedame kepimo popieriaus, nes datulės baisiai limpa. Tuomet paimame gautą datulių masę ir išklojame formos dugną. Tai bus lipnus procesas, o norėdami jį palengvinti, galite tiesiog sušlapinti rankas vandeniu.

Tuomet įdedame visa tai į šaldiklį, kad sustingtų (2 val.) ir būtų lengviau jau gautą pyragą išimti iš formos.

Kol mūsų pagrindas tvirtėja, pasiruoškime vaisius ir kremą.

Kremui, į maisto procesorių, sudėkime 15 mirkytų datulių ir 1 1/2 obuolio (priklauso nuo obuolio dydžio)., cinamono ir muskato. Viską smulkiname, kol gauname tyrelę.

Toliau supjaustome obuolius plonomis skiltelėmis. Jos turi būti labai labai plonos. Tam galite naudoti mandoliną arba aštrų peilį. Obuolių skilteles apvoliojame citrinos sultyse, kad neruduotų.

Tuomet nulupame kivius ir taip pat supjaustome skiltelėmis.

Kai pagrindas baigia tvirtėti, galime pradėti sluoksniuoti pyragą. Pirmajam sluoksniui naudosime šiek tiek obuolių kremo. Tuomet dėliosime obuolių skilteles, o ant jų vėl tepsime kremą. Viduriniam sluoksniui dėliosime kivius, o ant jų ir vėl kremą. Paskutinis sluoksnis bus iš obuolių skiltelių.

Likusį kremą supilkite į konditerinį maišelį, o jei jo neturite tai tiks ir maišelis šaldymui. Tuomet paišome kvadratėlius ant mūsų gražiojo obuolių pyrago.

Paruošiame didelę arba tinkamą lėkštę ir atsargiai išimame pyragą iš skardos. Pašaliname plėvelę ir dedame jį į lėkštę. Ant viršaus uždedame iš kivio išpjautą širdelę. Tadam!

Šis receptas yra šiek tiek kitoks nei Kristinos. Aš įdėjau kivio sluoksnį, nes, kad ir kokia saldumynų mėgėja bebūčiau, datulės tiesiog mane nužudo savo saldumu. Dėl šios priežasties norėjosi ko nors rūgštaus. Galiu pasakyti, jog tai suveikė, nors vis tiek saldumo apstu. Vis bandau sugalvoti, kuo datules pakeisti, kad širdelė nesaltų. Gal turite kokių pasiūlymų? 

Taip pat mano Valentinas siūlo atsisakyti muskato ir nepagailėti cinamono. O cinamono aš bijau! Bet jeigu mėgstate, tuomet dosniai įberkite, nes tikrai nepamaišys. 

p/s Jeigu žiūrėsite video, pastebėsite, jog ingridientų kiekis skiriasi. Mes tokio didžiulio pyrago neįveiktume!

Gražaus jums Šv. Valentino vakaro! Daug meilės, bučinių ir apkabinimų bei murkenimų naktimis bestebint žvaigždes! 

Labai žalios sultys

Standartinis

Kai dar buvau visai vaikas, niekada nemėgau valgyti pusryčių. Į mokyklą išbėgdavau nepavalgius (turbūt dar ir todėl, kad atsikėlus likdavo laiko tik apsirengimui ir išbėgimui) ir nevalgydavau iki tol, kol grįždavau namo, arba iki pietų mokykloje. Alkana niekada nesijaučiau. Kai paaugau, išmokau valgyti pusryčius, nes sako, jog jie yra labai svarbu. Dabar pastebiu, kad, jeigu nepavalgau ryte, jaučiuosi labai labai alkana. 

Perėjus prie veganizmo, mano pusryčiais dažniausiai būna didelė lėkšė įvairių vaisių, sultys arba glotnutis. Labiausiai man patinka sultys, nors ir reikia atsikelti anksti, kad spėčiau prispausti, o dar paskui ir sulčiaspaudę išplauti. Lengviausia, žinoma, yra pagriebti obuolį ar kokį bananą ir sugraužti, negaištant laiko. Bet juk sultys taip skanu!!! 

Šįryt, kuomet pabudau, išgėriau didelę stiklinę vandens, kad organizmas pabustų. Nedarau to kiekvieną rytą, tačiau norėčiau išmokti gerti vandenį, kad ir kaip tai juokingai beskambėtų. Mano oda tiesiog rėkte rėkia “Aš noriu vandens! Aš noriu vandens!“. O pradėjus misti vaisiais ir daržovės vandens poreikis mano dienoje beveik išnyko. Tiesiog nebesinori gerti. O gerti reikia! Ne tik dėl organizmo aprūpinimo reikiamu kiekiu vandens, bet ir dėl dantukų. Išgėrę sulčių, arba pavalgę, nepamirškime perskalauti burnos, idant ten neliktų nieko nereikalingo, kas galėtų pakenkti mūsų dailioms šypsenoms.

Taigi, o jau visai pabudus ir nusprendus, kad lyg ir laikas būtų pusryčiauti, užsimaniau sulčių. Ne ne, ne saldžių, ne vaisinių, bet gausiu žalumynų. Juolab, kai žinau, jog šaldytuve puikuojasi didžiuis glėbys salierų, špinatų ir salotų. MMM, skanu.

Labai žalioms sultims reikės:

  • 1 galvos romėniškos salotos
  • didelės saujos špinatų
  • 5 lapinio salierų kotų
  • 1/2 didelio ananaso
  • 4 žalių obuolių

Viską gerai nuplauname, supjaustome reikiamo dydžio gabalėliais ir spaudžiame. Kai baigsime spausti sultis, nepamirškime perkošti. Aš perkošiu ne dėl tekstūros ar skonio, o dėl to, jog kažkur perskaičiau, jog organizmas lengviau ir greičiau įsisavina vitaminus, jeigu geriame “švarias“, be ląstelienos sultis. Žinoma, šis žingsnis nėra būtinas, o ląsteliena irgi yra labai sveika ir reikalinga. O išspaudę (ir perkošę ) gaunami štai tokį gražų, kvepiantį ir žalią rezultatą:

O svarbiausia sulčių gėrimo ritualo dalis yra dalinimasis. Nepamirškite pasiūlyti stiklinės ir jūsų šeimos nariams. Mano vyras nėra didelis saliero gerbėjas, todėl dažniausiai sulčių su juo jam nesiūlau. Tačiau šįryt nusprendžiau surizikuoti. Žinoma, mano planas chuliganas nepavyko ir mylimasis tik truputį siurbtelėjęs pareiškė, jog skonis primena daržovių sultinį. Ką padarysi, galbūt vieną dieną ir jam tai bus skanu kaip ir man. Todėl neišsigąskit po jo komentaro, ne visiems šios sultis primins daržovių sultinį, nes man jos primena pavasarį, lengvą saldumą ir žolės kvapą, kurio jau esu išsiilgus. 

Kokias sultys dažniausiai spaudžiate ir ką jos jums primena? 

PAPILDOMA INFORMACIJA