Lazanija su grybais ir artišokais

Pagaliau prisiruošiau pagaminti lazaniją be visokių makaronų, bešamelių ir pan. Daug sveikesnis ir skanesnis variantas, nei įprastinė lazanija. 

Šiam receptui naudoju portobelo grybus, nes jų skonis daug stipresnis ir grybiškesnis nei pievagrybių. 

Reikės:

• 3 nedidukių cukinijų
• 4 portobelo grybų
• 3 nedidelių kotelių lapinio kopūsto
• 2 nedidelių svogūnų
• 4-5 konservuotų artišoko galvyčių
• šviežios, smulkintos petražolės
• himalajų druskos
• maltų juodųjų pipirų
• didelio pomidoro papuošimui (nebūtina)
• kokoso aliejaus

Baltam padažui reikės:

• 1 puod. migdolų pieno (ar kito mėgstamo augalinio pieno)
• 2 puod. per naktį mirkytų anakardžių
• 1 a. š. “kaimiško“ prieskonių mišinio 
• 3 v. š. mielių dribsnių
• 2-3 v. š. tapijokos miltų
• 3 mirkytų datulių
• 2 skiltelių česnako
• himalajų druskos
• maltų juodųjų pipirų
• 1 a. š. alyvuogių aliejaus

Pomidorų padažui reikės:

• 1 skardinės smulkintų pomidorų
• 25 g. saulėje džiovintų pomidorų
• 3 mirkytų datulių
• 2 skiltelių česnako
• 10 vyšninių pomidorų
• džiovintų prieskonių (1/4 a. š. čiobrelio, 1/2 a. š. raudonėlio, 1 a. š. baziliko, 1/2 v. š. čili dribsnių)

Gaminimą visuomet pradedu nuo padažų, nes jiems dažniausiai prireikia daugiausia laiko.

Balto padažo ingridientus sumetame į maisto smulkintuvą ir gerai susmulkiname. Jei tirštoka, galite įpilti dar šiek tiek migdolų pieno. Bet padažas neturi būti labai skystas, galbūt šiek tiek skystenis nei grietinė.

Pomidorų padažo visus ingridientus, išskyrus vyšninius pomidorus, sudedame į maisto smulkintuvą ir susmulkiname. P to įdedame vyšninius pomidorus ir šiek tiek papulsuojame (mes nenorime vientisos konsistencijos).

Į keptuvę įdedame šiek tiek kokoso aliejaus ir leidžiame ištirpti. Tuo metu, susmulkiname svogūnus. Įdedame juos į įkaitintą keptuvę ir pakepiname, kol suminkštės. Nuplauname ir supjaustome portobelo grybus. Dedame į keptuvę ir kepame, kol pasirodys sultys. Tuomet įberiame himalajų druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį. Dar šiek tiek pakepiname, kad sumažėtų skysčio. Nuimame nuo viryklės ir atidedame į šalį.

Supjaustome cukiniją juostomis. Tam panaudojau pjaustyklę arba peiliuką, skirtą pjauti sūriui. Jeigu tokio neturite, naudokite paprastą peilį. Stenkitės, kad juostelės būtų vienodo storio ir nebūtų per plonos.

Susmulkiname petražolę ir lapinį kopūstą (atskirai).

Imame gilų indą ir pradedame dėlioti lazanijos sluoksnius.

Visuomet pradedu nuo truputėlio pomidorų ir balto padaža. Šįkart, dar užbarsčiau šiek tiek petražolės.

Tuomet dėlioju cukiniją.

Ant cukinijos vėl pilame pomidorų padažo, tuomet balto padažo. Gražiai paskleidžiame. Tuomet dedame pusę kiekio grybų ir pabarstome petražolės. Uždengiame dar vienu sluoksniu cukinijos.

Vėl pilame pomidorų padažą ir baltą padažą. Tuomet dedame smulkintą lapinį kopūstą. Ant lapinio kopūsto paskirstome artišokus (juos lengva ranka sutraiškinti ir “patrupinti“). Vėl sluoksnis cukinijos.

Vėl padažai. Tuomet sudedame likusios grybus ir petražolę (palikit šiek tiek petražolės papuošimui, kai lazanija iškeps). Uždengiame cukinijos sluoksniu.

Visada užbaigiame padažais. Šįkart, papuošiau griežinėliais pjaustytais pomidorais.

Pašauname į įkaitintą 180 laipsnių orkaitę. Kepame 35-45 minutes, kol viršus gražiai parusvės.

Leidžiame šiek tiek atvėsti. Pjaustome ir dalinamės su mylimais žmonėmis. Skanaujame.

Skanaus!

Pupų paplotėliai

O šiandien vakarienei labai norėjosi lazanijos. Bet… Norai ne visada pildosi. Todėl nukeliu kitam kartui. Vietoj lazanijos gaminau pupų paplotėlius. Kiti dar juos gali vadinti falafeliais, kotletais ir t.t. Ignoruokit pervirtus brokolius 😉

Reikės:

• ~230 g. virtų įvairių pupų (galima naudoti ir vienos rūšies, pvz., avinžirnius)
• 1 v. š. kokoso aliejaus (arba mažiau)
• 3 v. š. smulkinto svogūno
• 1/2 saldžiosios paprikos
• 1 nedidelio saliero koto
• 1 a. š. džiovinto čiobrelio
• 1 a. š. paprikos
• 1/2 a. š. kajeno pipiro
• 1/4 a. š. himalajų druskos (arba pagal skonį)
• 2 v. š. šviežios smulkintos petražolės
• 1 a. š. garstyčių (Dijon)
• 2 v. š. tapijokos miltų (ar kitų pasirinktų miltų, jų kiekis gali skirtis)
• žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
• kokoso aliejaus kepimui

Gaminimo eiga:

1. Pakepiname smulkintus svogūnus, saldžiąją papriką ir salierą kokoso aliejuje, kol suminkštės.
2. Sudedame virtas pupas ir kepintas daržoves į maisto smulkintuvą. Viską susmulkiname iki norimos / mėgstamos konsistencijos. 
3. Kadangi vyras grįžo iš darbo, kai gaminau, tai išblaškė mane ir aš per skubėjimą sumečiau ir visus nurodytus prieskonius į maisto smulkintuvą. Bet juos reikėtų įmaišyti vėliau, kai pupas ir daržoves perkeliame į dubenį. (Miltų kiekį reguliuojame pagal gautą konsistenciją. Jie gan lipnūs, bet tai netrukdo kepimui, daugiau miltų, reiškia sausesnius paplotėlius. Bandykit pašlapint rankas prieš formavimą.)
4. Įkaitiname aliejų keptuvėje, formuojame paplotėlius ir kepame, kol gražiai apskrus. Norint, galima juos dar apvolioti miltuose, bet man to neprireikė.
5. Skanaujame su mėgstamu padažu ir daržovėmis.

Aš pasirinkau garuose virtus brokolius, kuriuos sugebėjau per tą patį skubėjimą ir makalojimąsi virtuvėje (du virėjai yra tikrai per daug) juos pervirti. O padažiukas iš žiedinio kopūsto (receptu pasidalinsiu kitą kartą, nes dabar viską labai iš akies mečiau, kad tik greičiau baigčiau gaminti ir dingčiau iš virtuvės).

Skanaus!

Pica su avinžirniais

Dažnai, kai pradedame keistis, susiduriame su maistinėmis problemomis. Juk prieš tai nereikėjo sukti galvos, kas toje lėkštėje guli, iš ko vienas ar kitas patiekalas pagamintas, o kur dar visokie klausimai kirbantys galvoje: ar tai sveika? ar naudinga? o gal nelabai? Prie viso to prisideda ir draugų, giminių bei visokių kitokių artimųjų gąsdinimai, nuogąstavimai ir kiti aimanavimai dėl mūsų pokyčių ar pasirinktų kelių sveikesnio gyvenimo link. Tai dažnai mus kankina ir mes, vietoj to, kad eitume ir mėgautumėmės smagia kompanija, pasirenkame tūnoti savo kambarėliuose su sveiku maistu, nes niekas kitas mūsų nesupras ir nepalaikys. Bet tai ne išeitis. Juk tas stereotipas, kad veganiškas gyvenimo stilius, o gal labiau virtuvės stilius, yra labai nuobodus ir jame nieko daugiau tik salotos, morkos ir pan., yra visiškai klaidingas. O iš pradžių būna labai sunku ir mums tai suprasti. Dažnas būtent dėl to ir sugrįžta prie senų įpročių, nes, rodos, jog nėra kito pasirinkimo. Bet tikrai tikrai, maistas gali būti nuodėmingai skanus, kai gyveni sveikiau. Dėl to dalinuosi šiuo nuostabiu picos receptu, kurį galima tobulinti ir tobulinti, kad jis būtų dar sveikesnis. Šiuo receptu drąsiai galite vaišinti visus skeptikus, lažinuosi, kad pirštus aplaižys ir dar paprašys.

Vakar buvo nuostabi diena. Aplinkos tvarkymas su mielais žmonėmis. Ne tik gamta atsigavo, bet ir mūsų galvos prašviesėjo. Vėliau ir pasivaikščiojimas šviečiant saulutei. Vakare kojelės labai stipriai nepadėkojo, bet juk žinau, kad viskas bus gerai. O didžiausias dienos laimėjimas buvo vyro prašymas. Sako: padaryk tu man tą savo picą su avinžirniais. Kad ir kokia nuvargus buvau, ar net kitus planus vakarienei turėjau, nuėjau virtuvėn gamint. Juk visavalgis vyras, kuris be maisto negali gyventi, paprašė veganiškos picos. Savo noru. Nevalia atsisakyti ar tingėti. 

Originalų receptą rasite čia: Pica su avinžirniais 

Picos padui naudojau vyro jau paruoštą mielinę tešlą, nes mes vienas kitam valgyt nelabai darom (būtent dėl skirtingų maistinių poreikių). Va šitą tešlą galima tobulint. Kvietinius miltus keisti miltais be glitimo (tiesiog pažaiskit). Mielių galima atsisakyti, juk picos padui nebūtinas kilimas. Vanduo. Jis ir taip sveikas. Galiausiai lašas druskos (namuose naudojame tik rožinę himalajų druską). Kiek ko dėti nepasakysiu, nes jis gamina iš akies, bet spėju, kad daugelis turit savo mėgstamų receptų ir juos drąsiai galite čia panaudoti. Arba galite panaršyti nurodytą puslapį, kuriame autorė pateikia nemažai įvairių picos pado variantų.

PIRMAS SLUOKSNIS

Nors vėliau pastebėsite, kad originaliame recepte pomidorų padažo nėra, bet aš naudoju. O tai darau dėl to, kad dedant žalumynus jie ganėtinai išdžiūna bekepant orkaitėj. O šieno juk mes valgyt nenorim. Todėl tai būna mano pirmas sluoksnis ant pado. Pomidorų padažas:

Reikės:

• pomidorų (skaniausia su vyšniniais, jeigu perkate, o jeigu turite savus, tada tinka bet kokie)
• šiek tiek saulėje džiovintų pomidorų (dėl stipresnio skonio)
• česnako skiltelės
• 1 v. š. alyvuogių aliejaus
• lašelio himalajų druskos
• malto pipiro pagal skonį
• džiovintų prieskonių pagal skonį (mes naudojame baziliką, raudonėlį ir čiobrelį)
• 2-3 mirkytų datulių

Viską sudedame į maistos smulkintuvą ir susmulkiname iki norimos konsistencijos. Kiekius galite reguliuoti priklausomai nuo to, kiek to padažo reikės.

Šis padažas tinkamas bet kokio maisto pagardinimui: daržovių kotletukams, prie bulvių košės ir pan. Jei norima, jį galima ir šiek tiek pašildyti prieš valgant (čia jei ne picai naudojate).

ANTRAS SLUOKSNIS

(Po pomidorų padažo dar galima įdėti vėliau aprašomo česnakų padažo šiek tiek, bet tai nebūtina)

Šiam sluoksniui galite naudoti jūsų mėgstamas daržoves ar žalumynus. Kadangi, mano nuomone, ši pica yra ganėtinai soti, tai aš renkuosi dėti tik žalumynus. Vakar gaminome su špinatais. Man skaniausia su lapiniu kopūstu, nes jis sodresnio skonio.

Norimus žalumynus nuplauname ir jais gana gausiai padengiame visą padą (paliekam kraščiukus laisvus, nes labai išdžius bekepant.

O jei naudojate daržoves, tai jas susmulkinate ir išdėliojate.

TREČIAS SLUOKSNIS

Trečiam sluoksniui jums reikės pagrindinio šios picos ingridiento – avinžirnių. Juos galite virti namuose, arba nupirkti jau paruoštus. Jei perkate paruoštus, jų virti jau nebereikia.

Reikės:

• 1 1/2 puod. virtų avinžirnių
• 3 v. š. mėgstamo aštraus čili padažo
• 1 1/2 v. š. Sriracha padažo
• 2 a. š. alyvuogių aliejaus

Avinžirnius sudedame į indą ir pamarinuojame nurodytuose ingridientuose. Tai galite padaryti prieš pradedant ruošti visus padažus.

Tiesą sakant, vakar buvo pirmas kartais, kai avinžirnius marinavau pagal originalų receptą, nes anksčiau vis aštrių padažų neturėjau po ranka. Verdiktas: man skanesnis mano marinatas. Šis tiesiog degino burną ir tiek.

Mano marinato variantui reikės:

• 1/2 v. š. sojos padažo (naudoju shoyu soją)
• 1 v. š. alyvuogių aliejaus
• 1 v. š. garstyčių padažo (naudoju šį: Dijon garstyčios)
• himalajų druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• 1/2 a. š. paprikos
• 1/2 a. š. čili (džiovinto)

Viską sumaišome ir užpilame ant avinžirnių.

Paruoštus avinžirnius tolygiai paskirstome ant picos pado. Marinato likučius taip pat užpilame ant viršaus.

KETVIRTAS SLUOKSNIS

Šis sluoksnis pats purviniausias, nes reikia daug tepliotis su riešutais ir pan. Būtent dėl šios priežasties labai dažnai tingiu šią picą gaminti (o gal ir gerai, neatsibosta ir šiek tiek sveikiau, kai valgai tokį maistą ne kiekvieną dieną).

Baltas padažas (padažų pagrindas)

Reikės:

• 1/2 puod. anakardžių riešutų
• 3/4 puod. migdolų pieno (ar kito jūsų mėgstamo augalinio pieno)
• 1 v. š. tapijokos miltų (galite naudoti kitus turimus miltus, kurie turi tirštinimo savybių, šie primena krakmolą)
• 2/3 a. š. himalajų druskos
• 1 v. š. alyvuogių aliejaus
• maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Anakardžius prieš tai pamirkome bent keletą valandų, o geriausia per naktį. Tai ne tik naudinga, nes mirkant pašalinamos nereikalingos ir net kenksmingos medžiagos, bet tokiu būdu yra suaktyvinami daiginimo procesai, kurie palengvina riešutų virškinimą.

Viską sudedame į maisto smulkintuvą ir susmulkiname iki vientisos kreminės masės. Jei tirštoka, galite įdėti šiek tiek vandens, bet tai neturi būti labai skystas padažas.

Česnakų padažas

Reikės:

• 2/3 balto padažo
• 4 skiltelių pakepinto česnako, arba 1 a. š. džiovinto česnako miltelių
• 1/4 a. š. džiovinto svogūno miltelių
• 1/2 a. š. džiovintų itališkų prieskonių mišinio (recepto ieškokite šio įrašo pabaigoje)
• 1 v. š. mielių dribsnių
• 1 a. š. obuolių sidro acto

Prieskonius sudedame į padažą ir išmaišome.

Salierų padažas

Reikės:

• 1/3 balto padažo
• 1/2 a. š. “kaimiško“ prieskonių mišinio (recepto ieškokite šio įrašo pabaigoje)
• 1/2 a. š. salierų sėklų (aš naudoju tiesiog džiovintą sumaltą salierą)
• 1/2 a. š. obuolių sidro acto

Prieskonius sudedame į padažą ir išmaišome.

Kaip jau minėjau aprašant antrąjį sluoksnį, galite šiek tiek česnakinio padažo naudoti pradžioje.

Dabar aš tiesiog apdrabstau picos viršų šiais padažais ir gana gausiai, kad mano žalumynai neišdžiūtų.

Originale rekomenduoja palikti šiek tiek padažo ir juo apšlakstyti jau iškepusią picą, bet mes to nedarome.

Pačioje pabaigoje dar pabarstau ant viršaus džiovintų krapų. Galima, žinoma, naudoti ir kitus jūsų mėgstamus prieskonius.

Viskas. Belieka picą pašauti į labai gerai įkaitintą orkaitę. Mes naudojame picos akmenį. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Tada pašauname picą ir kepame, kol iškeps. Tai užtrunka iki 20 minučių. Bet viskas priklauso ir nuo jūsų orkaitės.

Išimame, supjaustome ir skanaujame.

Itališkas prieskonių mišinys

Reikės:

• 3 v. š. džiovinto dašio
• 3 v. š. džiovinto baziliko
• 3 v. š. džiovinto mairūno
• 3 v. š. džiovinto raudonėlio
• 3 v. š. džiovintų svogūnų laiškų
• 2 v. š. džiovinto svogūno miltelių
• 2 v. š. džiovinto rozmarino (susmulkinto)
• 1 v. š. džiovinto čiobrelio
• 1 v. š. džiovinto šalavijo
• 1 v. š. džiovinos petražolės

Viską sumaišome ir supilame į indelį. Galima laikyti iki 6 mėnesių.

“Kaimiškas“ prieskonių mišinys

Reikės:

• 1 a. š. džiovintos petražolės
• 3/4 a. š. malto juodojo pipiro
• 1 a. š. himalajų druskos
• 1/2 a. š. džiovinto česnako miltelių
• 1/4 a. š. džiovinto svogūno miltelių
• 1/8 a. š. džiovinto čiobrelio
• 1 a. š. džiovintų krapų
• 1/2 a. š. mielių dribsnių (nebūtina, bet būtent šie dribsniai suteikia tą specifinį kaimišką skonį)

Viską sumaišome ir supilame į indelį. Galima laikyti iki 6 mėnesių.

Skanaus!

Avinžirnių salotos arba Sundal

Kai už lango nesustodamas pliaupia lietus, o ir apskritai dienos tampa vis niūresnės ir šaltesnės, prisimenu seną meilę – indišką virtuvę. Dievinu kvapus, prieskonius, skonius… Vienu žodžiu, viskas tiesiog apsvaigina, panardina, o, svarbiausia, sušildo. Jau senokai seku vieną nuostabią indę, kuri gamina veganiškai ir be proto skaniai. Šiandien, o gal ir vakar, ji pasidalino receptu su avinžirniais (o juos aš be galo mėgstu, niekaip nesuprantu, kodėl aš jų neatradau paauglystėje). Labiausiai norėjau šį receptą išbandyti dėl to, jog tarp jo ingridientų buvo ir kvapioji ferula. Vasarą, kai leidau sau truputį atsipalaiduoti ir nusipirkti visokių sveikų įdomybių, kvapioji ferula buvo viena iš tų keliolikos krepšyn įkritusių. Bet iki šiol dėžutė kantriai stovėjo net nepradaryta. Pamačius šį receptą nusprendžiau, kad nėra ko laukti, net jei ir neturiu kelių ingridientų (juos pakeičiau tais pačiais, tik kitame pavidale). 

Atidarius ferulos dėžutę šiek tie sunerimau, nes kvapas buvo toks keistas, įdomus. Na toks, kokį užuodus lyg ir nesinori jo daugiau, bet drauge ir traukte traukia uosti dar labiau. Šiek tiek nerimavau, kaip čia dabar bus. Ar nesugadinsiu aš savųjų avinžirnių? Kažkaip mintyse nesiderino kvapioji ferula, kurios kvapas truputį priminė mango vaisių, ir avinžirniai. Bet… Rizika yra rizika. Ėmiausi darbo. O kad jums netektų tik skaityti, prisijunkit ir gaminkit drauge. (Receptą originalo kalba rasite čia: vegan richa)

Jums reikės:

1/2 a. š. aliejaus (rapsų, saulėgrąžų, kokoso)

1/2 a. š. garstyčių sėklų

1 a. š. lęšių (urad dal – juodųjų, arba mung dal – geltonųjų)

2 džiovintų raudonųjų čili pipirų, padalintų pusiau (arba kitos rūšies)

10 kario lapelių

dosnaus žiupsnelio kvapiosios ferulos (nebūtina)

3 v. š. džiovintų kokoso drožlių (galima naudoti ir šviežiai tarkuotą kokosą)

3 v. š. vandens

1 1/2 puod. virtų avinžirnių

1/2 a. š. rožinės himalajų druskos

Gaminimas:

1. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų.
2. Kai aliejus gerai įkaitęs, į keptuvę sudėkite garstyčių sėklas ir lęšius. Išmaišykite ir pakepinkite, kol lęšiai pakeis spalvą.
3. Įdėkite džiovintus čili pipirus (aš dėjau kajeno miltelius) ir kario lapelius (dėjau kario miltelius). Gerai išmaišykite ir pakepinkite apie 15 sekundžių.
4. Sudėkite kokoso drožles ir vandenį. Išmaišykite ir kepinkite, kol kokoso drožlės suminkštės (arba prisigers vandens). Galite keptuvę ir uždengti, bet, nemanau, kad tai labai būtina.
5. Galiausiai sudėkite virtus avinžirnius ir druską. Išmaišykite ir kepkite, kol avinžirniai sušils (apie 5 minutes).
6. Jei naudojate šviežiai tarkuotas kokoso drožles, jas dėkite drauge su avinžirniais ir praleiskite 4 žingsnelį. 🙂

Šį patiekalą galite patiekti kaip garnyrą, o galite suvalgyti ir kaip pagrindinį. Jis yra truputėlį sausokas, bet skonis – pasakiškas. Valgiau ir liūdėjau, kad daugiau nebėra. 

Skanaus!

Šokoladinis pyragas

Tingūs savaitgaliai. Dar tingesni sekmadieniai. O jei dar už lango lietus… Pas mus, Danijoje, nuotaikos jau rudeniškos. Vaikai rytais tipena arba mina į mokyklas, lietus barbena į langus kiekvieną dieną, vėjas atvėso, lietpalčiai, skėčiai ir botai išsirikiavę koridoriuos, arbatos kvapai sklinda pro langus… Nuostabus ta ruduo, jei tik ne tas šlapias kasdienis lietus. Kartai atrodo, kad net ir orų pranešėjai taip nori giedros, jog ima ir sumeluoja, jog pagaliau nelis. O kaip lyja taip lyja. 

Tiesą sakant, mano nuotaikos ne tik rudeniškos  – jos ir kalėdinės. Danijoje šventes įprasta planuoti iš anksto. Gal ne tiek šventes, bet bent jau būsimus svečius reikia įspėti iš anksto. O tai reiškia, kad mūsų Kalėdos jau suplanuotos, nors dar tik antroji rugpjūčio pusė. Galvoje knibžda mintys apie dekoracijas, o ypač apie tai, kuo tuos svečius reikės vaišinti. Šiemet bandysim surizikuoti ir pagaminti veganišką ryžių pudingą (neduok Die, nebus gerai įvertintas, nes tai bene svarbiausias vakaro patiekalas). Pagrindinis svečių patiekalas bus ne veganiškas, bet noriu ir sau kažką įmantresnio sugalvoti. Taigi, esu paskendusi paieškose. O gal jūs turite kokių įdomių šventinių veganiškų patiekalų receptų? Būtų labai smagu išbandyti ir kitus pavaišinti.

O grįžtant prie tingaus ir lietingo sekmadienio, noriu pasigirti, kad šiandien pirmą kartą man pavyko iškepti nuostabų veganišką šokoladinį pyragą, kurio receptą pati redagavau (kad būtų sveikesnis ir mažiau nuodėmingas), keičiau ingridientus ir kiekius. Šiandien sau įteikiau mintyse pasiutą virėjo kepurę ir leidau pasididžiuoti ir pameilikauti sau. Net ir mūsų Kira šmirinėjo aplink bei visaip kaip vartėsi, kad tik gautų gabalėlį taip skaniai kvepiančio pyrago.

Šis veganiškas šokoladinis pyragas yra pasakiškas (ypač, kai nesu didelė šokoladinių gaminių mėgėja). Drėgnas, labai šokoladinis, ne per saldus. Na tiesiog tobulas. O jei dar tą tobulumą norima pagerinti, galima ir lazdyno riešutų pridėti. Bet čia jau kitam kartui.

Jums reikės:

1 stiklinės nerafinuoto cukranendrių cukraus

1 stiklinės kvietinių miltų

2 stiklinių kietųjų kviečių (speltos) miltų

3/4 stiklinės kakavos

1/2 a. š. Himalajų druskos

2 a. š. sodos

2 a. š. vanilės

1 stiklinės tirpios pienių šaknų kavos (4 a. š. kavos užpilti verdančių vandeniu)

3/4 stiklinės ištirpinto kokoso aliejaus

2 a. š. obuolių sidro acto

1 stiklinės virinto vandens

200 g juodo šokolado (svarbu, kad sudėtyje nebūtų pieno)

Gaminimo eiga:

• Į dubenį sudedame visus sausus ingridientus ir gerai išmaišome.

• Ištirpiname kokoso aliejų ir sumaišome jį su šiek tiek atvėsusia pienių šaknų kava, šiltu virintu vandeniu ir obuolių sidro actu.

• Sumaišytus šlapius ingridientus supilame į dubenį su sausais ingridientais ir labai gerai išmaišome. Aš naudojau šluotelę, nes tada nebelieka gumuliukų.

• Ištirpdome 100 g juodo šokolado ir supilame į tešlą. Gerai išmaišome.
• Sukapojame likusius 100 g šokolado ir supilame į tešlą. Išmaišome.
• Padengiame kepimo formos dugną kepimo popieriumi, o šonus ištepame kokoso aliejumi.

• Supilame tešlą į kepimo formą.
• Orkaitę įkaitinam iki 180 laipsnių ir pašauname pyragą. Kepame 1 valandą, arba, kol medinis iešmelis lieka sausas, kai įduriame su juo pyragą. (Nepamirškime, kad visos orkaitės kepa skirtingai, tad temperatūrą ir kepimo laiką pakoreguokite pagal tai, kaip veikia jūsų orkaitė)

Kol pyragas kepa, galime užkaisti virdulį ir padaryti skanios arbatos. Šiandien mėgavausi organiška rožių arbata iš Kinijos, kurios man parvežė draugė. Be galo skani ir aromatinga arbata, puikiai deranti prie šokoladinio gardėsio.

Kai pyragas baigia kepti, ištraukiame iš orkaitės ir… Galime jam leisti atvėsti, arba, galime atsargiai išimti iš formos (jeigu esate tokie nekantrūs kaip aš, rinksitės antrąjį variantą). Bandžiau gražiai paserviruoti, bet… Pyragas yra gana drėgnas ir sunkus, dėl šios priežasties gana lengvai lūžtantis. Dėl to man nelabai pavyko jo perkelti ant papuoštos lėkštės ir rezultatas išėjo  kreivas šleivas. Tai pyrago skonio, žinoma, nepagadino. 

Nepamirškite pasidalinti su brangiausiais žmogeliais! Žinoma, kad ir kokia maža nuodėmė, bet nuodėmė yra nuodėmė. Dėl to nereikėtų šiuo pyragu mėgautis labai dažnai. Gal kokį kartą į mėnesį arba labai ypatingomis progomis (kas sakė, kad lietingas sekmadienis nėra ypatinga proga?). 

Kakavą norėjau keisti pupmedžio milteliais, bet pabijojau. Galbūt man dar reikia priprasti prie pupmedžio skonio, nes kol kas jis man ne pats mieliausias. Jei jums patinka, bandykit eksperimentuoti. Vanilę galima drąsiai keisti vanilės ekstraktu, kurio aš, deja, neturėjau. Galima ir visiškai panaikinti kvietinius miltus, šiandien dar pabijojau, gal kitą kartą bus drąsiau. Apskritai, manau, kad pakeitimai yra labai geri. Ateityje bandysiu mokytis dar labiau “išgydyti“ pyragą, kad būtų dar sveikesnis ir skanesnis. (Buvau įkvėpta šio recepto: chocolate cake)

Skanaus!

Mėlynių pudingas

Kartais rytais norisi ko nors tvirtesnio, o ne tik sulčių ar glotnučio. Toks buvo ir šis mano rytas. Mėlynai raudonas ir su daug daug gėrio stiklainyje. Pusrytis buvo greitai paruošiamas ir dar greičiau suvalgomas. 

Gamindama mėlynių pudingą, įkvėpimo sėmiausi iš Young and Raw. Man receptas pasirodė per tirštas, todėl naudojau daugiau pieno. Taip pat kai ką pakeičiau, o kai ko pridėjau. Nepamirškit, kad visada galite redaguoti ingridientų kiekius, ingridientus ir pan. Juk taip gimsta skaniausi šedevrai!

Jums reikės:

61 g šaldytų mėlynių (tinka ir šviežios)

4 v. š. ispaninio šalavijo sėklų

3 v. š. (10 g) kokoso drožlių

2 v. š. negliaudytų kanapių sėklų (tinka ir gliaudytos)

3 cm vanilinės pupos ankšties

labai mažo žiupsnelio Himalajų druskos

1 puodelio geriamo kokoso pieno

1/2 a. š. žiedadulkių

1 v. š. agavos sirupo

Gaminimas:

• Jeigu naudojate šaldytas mėlynes, palikite jas kuriam laikui kambario temperatūroje, kad atitirptų.
• Ispaninio šalavijo sėklas ir negliaudytas kanapių sėklas šiek tiek sumalkite. Jeigu dėsite nemaltas ispaninio šalavijo sėklas, tuomet gaminimo laikas prailgs, kadangi jos turi išbrinkti piene. Tokiu atveju šį gardumyną gaminkite iš vakaro, o mėgaukitės ryte.
• Šiek tiek prapjauname vanilės ankštį ir atsargiai išgramdome tai, kas viduje.
• Sudedame visus ingridientus, išskyrus mėlynes ir žiedadulkes, į dubenėlį ir išmaišome.
• Įdedame mėlynes (palikite kelias papuošimui) ir vėl išmaišome.
• Jeigu malėte ispaninio šalavijo sėklas, tuomet įdedame viską į stiklainį, uždarome ir leidžiame pastovėti šaldytuve 15 minučių.
• Išimame, papuošiame mėlynėmis ir žiedadulkėmis, ir skanaujame.

Mėlynes galite pakeisti jūsų mėgstamais vaisiais arba uogomis. Agavos sirupą galite keisti medumi, jei vartojate, ar kitu mėgstamu saldikliu. Jeigu neturite kanapių sėklų, galite ir nedėti – bus skanu ir be jų. Kokoso pieną galite keisti kitu jūsų mėgstamu augaliniu pienu. Kokoso pieną taip pat galite pagaminti namuose (kokoso drožlės:vanduo, 1:4 arba 1:3).

Skanaus!

Plovas su baklažanais

Paskutiniu metu vasara visai ne vasariša: lietus, vėjas, drėgmė. Dažnai sėdžiu susivyniojus ir apsimuturiojus bei laukiu geresnių dienų. O kol laukiu vasaros, išbandau įvairius veganiškus patiekalus. Neseniai buvau įkvėpta vienos merginos ir išmėginau veganišką plovą su baklažanais. Receptą šiek tiek keičiau, bet originalą anglų kalba galite rasti štai čia: Veggie Bite.

Jums reikės:

1 puodelio ryžių

2 nedidelių arba 1 didelio baklažano

3 nedidukių ar 1 didelės morkos

3 skiltelių česnako (arba pagal skonį)

1 skardinės organiškų smulkintų pomidorų arba 2-4 šviežių pomidorų

1 v. š. organiško kokoso aliejaus

šiek tiek maltų pipirų

1 a. š. kario prieskonių

1 1/2 a. š. maltos paprikos

1/2 a. š. cinamono (geriausia ceilono) (pasirinktinai)

šiek tiek druskos

1/2 a. š. juodgrūdės sėklų

pasirinkto žalumyno šakelės papuošimui

Gaminimas:

• Išverdame ryžius.
• Baklažanus supjaustome riekelėmis ir apibarstome druska. Paliekame 30 minučiui, kol baklažanai “pravirks“. Tuomet nuplauname ir supjaustome kubeliais.
• Dedame baklažanus ir supjaustytas morkas į gerai įkaitintą kokoso aliejų keptuvėje. Taip pat suberiame prieskonius bei susmulkintą česnaką. Kepame, kol baklažanas suminkštės.

• Tuomet supilame (arba sudedame) smulkintus pomidorus ir troškiname uždengę, kol pusė skysčio išgaruos.

• Kai daržovės baigia kepti, sukrečiame į keptuvę ryžius ir gerai išmaišome. Truputį leidžiame pakepti (jei ryžiai buvo šaltoki).
• Papuošiame petražolės ar kito žalumyno šakele ir skanaujame.

Šis receptas labai paprastas ir tikrai patiks net ir išrankiausiam šeimos nariui ar draugui. Mano vyras nėra didelis baklažanų mėgėjas, bet ir jis valgė! 

Aš nesu didelė cinamono mėgėja “rimtuose“ patiekaluose, bet, kadangi jo daug nedėjau, tai beveik nesijautė. Tad galiu drąsiai sakyti, kad galima jo ir nedėti. O jeigu mėgstate cinamoną, tuomet dėkite daugiau nei nurodyta mano recepte. 

O kaip jūs gaminate plovą be mėsos?

Daržovių karis su raudonaisiais ryžiais

Vakar pamačiau nuotrauką su daržovių kariu ir ryžiais, ir nuo to laiko niekaip neišmetu kario iš galvos. Prisimenu prieskonių kvapus, skonį. Viskas maišosi tarpusavyje. Ach, myliu indišką virtuvę… Todėl šiandien praleidau nemažai laiko ieškodama tobulo recepto, kol radau kažką, kas įkvėpė. Rastą receptą truputį pakeičiau, nes ne viską turėjau, o ir ne viską norėjau naudoti. Originalus receptas štai čia: Daržovių karis. Recepto neverčiu, o tiesiog rašau taip, kaip gaminau įkvėpta originalo.

Jums reikės:

2 a. š. organiško kokoso aliejaus

1 nedidelio raudono svogūno

3 česnako skiltelių

1 vidutinės brokolio galvos

1/2 raudonosios paprikos

1/2 puodelio sojos pupelių (naudojau šaldytas, jau išlukštentas)

2 morkų

1 v. š. geltonos kario pastos

1 a. š. malto imbiero

1/4 a. š. malto kumino

1/4 a. š. malto cinamono

1/4 a. š. malto kardamono

1/8 a. š. maltų gvazdikėlių

1/4 a. š. malto kajeno

1 a. š. malto kario

1 a. š. maltos ciberžolės

šiek tiek Himalajų druskos

1 rūgštaus džiovinto tamarindo

1 skardinės kokoso pieno

3/4 puodelio vandens

Gaminimo eiga:

1. Gilioje keptuvėje ištirpiname kokoso aliejų ir pakepiname šiaudeliais supjaustytą svogūną (~ 4 min).
2. Į keptuvę įberiame malto imbiero, įdedame sutrintas česnako skilteles, griežinėliais supjaustytą raudonąją papriką, supjaustytą brokolio galvą, sojos pupeles ir viską išmaišome. Uždengiame ir patroškiname ~4 minutes.
3. Į keptuvę dedame šiaudeliais supjaustytas morkas, maltus prieskonius, kario pastą ir gerai išmaišome. Troškiname ~ 2 minutes.
4. Galiausiai sudedame susmulkintą džiovintą tamarindą, supilame kokoso pieną ir vandenį. Viską išmaišome ir troškiname 6-8 minutes, kol padažas sutirštės ir daržovės šiek tiek suminkštės.

Daržovių karį patiekiame su mėgstamais ryžiais arba kvinoja. Aš mėgstu raudonuosius ryžius. Jų skonis ir aromatas nepakartojamas!

Skanaus!

Spalvotas suši

Vienas mėgstamiausių patiekalų – suši. Labai jo pasiilgstu. Todėl nuo to karto, kai atradau žaliavalgišką variantą, vis pasigaminu pasilepinimui. O pagaminti labai labai paprasta ir gan greita. O jei dar susitikę su draugais gaminsite, išvis nuostabu!

Reikės:

Žaliems “ryžiams“:

1 kaliaropės

1-2 česnako skiltelių

pusės citrinos sulčių (arba pagal skonį)

Spalvoms: šiek tiek burokėlių sulčių (raudona) ir ciberžolės miltelių (geltona)

Įdarui:

pusės ilgo agurko arba 1 nedidelio, supjaustyto šiaudeliais

morkos, supjaustytos šiaudeliais

svogūnų laiškų

raudonos paprikos, supjaustytos šiaudeliais

avokado, supjaustyto šiaudeliais

pluošto petražolės

6-8 jūros dumblių lakštų

Gaminimo eiga:

• Supjaustome kaliaropę į mažesnius gabalėlius ir dedame į smulkintuvą drauge su česnako skiltelėmis ir citrinos sultimis. Smulkiname iki tol, kol gauname panašią masę į ryžius.
• Padaliname gautą masę per pusę. Į vieną dalį dedame burokėlių sultis, o į kitą ciberžolės miltelius ir gerai išmaišome. Spalvos stiprumas priklausys nuo sulčių ir miltelių kiekio. Tačiau būkite atsargūs ir nepadauginkite ciberžolės, nes ji suteiks gan stiprų ir nelabai malonų skonį.
• Paruošiame visas daržoves ir prieskonines žoleles įdarui.

• Paimame vieną jūros dumblių lakštą, tiesiame jį ant specialaus medinio kilimėlio. Pašlapiname vandeniu, kad būtų minkštesnis (tai nėra būtina, bet man patinka, kai jis labiau priglunda prie daržovių. Užtenka pašlapinti tik pabaigoje, kad suliptų)
• Tuomet dedame sluoksnį kaliaropių. Galiausiai susluoksniuojame daržoves ir susukame.

• Kai baigiame sukti visus lapus, imama aštrų peilį ir supjaustome juos į maždaug 3 cm pločio gabalėlius.

• Pasidarome mėgiamo padažo ir skanaujame!

 

Tai tikrai vienas mėgstamiausių žaliavalgiškų (arba veganiškų, nes naudoju skrudintus dumblių lakštus) patiekalų. Įdarui galite rinktis jūsų mėgstamas daržoves, o jeigu norite suvartoti mažiau riebalų, vietoj avokado galite naudoti mango vaisių arba papają. 

 

 

Burokėlių salotos su avinžirniais

Viena iš labiausiai nemėgstamų daržovių mano sąraše pirmą vietą užimdavo burokėliai. Kvapas, skonis… Net nupurtydavo pagalvojus apie tai, jog tai atsidurs mano burnoje. Kai kiti tiesiog alpdavo dėl burokėlių sriubos, salotų ir kitų patiekalų, aš to vengdavau. Su amžiumi antipatija vis didėjo. Jei būtumėte apsilankę mano namuose prieš kelis mėnesius, šio produkto tikrai nebūtumėte radę mano virtuvėje. 

Šiandien viskas apsivertę aukštyn kojom. Burokėlių pilni namai, lygiai kaip ir nemėgtų salierų. Netgi atsiradęs neapsakomas noras sukirsti burokėlių salotų, tokių, kokias ruošdavo mama. 

Kadangi vyras jau kurį laiką prašė jų pagaminti, nusprendžiau, kad šiandien bus ta diena, kai pietum kirsim burokėlių salotas. Tačiau norėjosi kažko kito, naujo. Mano vyras gana dažnai gamina humusą, o aš be galo tingiu mirkyti pupeles (o dažnai ir pamirštu tai padaryti), nusprendžiau pasinaudoti situacija ir naudoti avinžirnius vietoj įprastų pupelių. Rezultatas buvo nuostabus!

Jums reikės:

Burokėlių

Avinžirnių

Svogūno

Lauro lapelių

Šiek tiek druskos, pipirų

Šlakelio aliejaus

Šviežiai spaustų citrinos sulčių

Gaminimo eiga:

Avinžirnius išmirkome per naktį ir išverdame su keliais lauro lapeliais. Burokėlius nuplauname ir išverdame (niekada nelupu prieš virdama). Kai burokėliai išvirę, kantriai laukiame, kol atvės, arba, jeigu esame nekantrūs, užpilame šaltu vandeniu ir nulupame bei supjaustome kubeliais.

Nulupame svogūną ir susmulkiname.

Avinžirnius, burokėlius, svogūną dedame į dubenį. Sudedame prieskonius (druska, pipirai), įpilame šlakelį aliejaus (nedaug, nenorime, kad salotos mirktų jame), ir įspaudžiame citrinos sulčių. Viską gerai išmaišome.

Prieš valgydami galime palaikyti šaldytuve, kad skoniai susimaišytų, bet jeigu nekantraujame, galime valgyti iškart.

Skanaus!

Avinžirnius galite pakeisti pupelėmis ar kitais mėgstamais produktais. Taip pat galite ingridientų sąrašą papildyti žirneliais, kai kurie deda raugintų agurkų.