Kai dar buvau visai vaikas, niekada nemėgau valgyti pusryčių. Į mokyklą išbėgdavau nepavalgius (turbūt dar ir todėl, kad atsikėlus likdavo laiko tik apsirengimui ir išbėgimui) ir nevalgydavau iki tol, kol grįždavau namo, arba iki pietų mokykloje. Alkana niekada nesijaučiau. Kai paaugau, išmokau valgyti pusryčius, nes sako, jog jie yra labai svarbu. Dabar pastebiu, kad, jeigu nepavalgau ryte, jaučiuosi labai labai alkana.
Perėjus prie veganizmo, mano pusryčiais dažniausiai būna didelė lėkšė įvairių vaisių, sultys arba glotnutis. Labiausiai man patinka sultys, nors ir reikia atsikelti anksti, kad spėčiau prispausti, o dar paskui ir sulčiaspaudę išplauti. Lengviausia, žinoma, yra pagriebti obuolį ar kokį bananą ir sugraužti, negaištant laiko. Bet juk sultys taip skanu!!!
Šįryt, kuomet pabudau, išgėriau didelę stiklinę vandens, kad organizmas pabustų. Nedarau to kiekvieną rytą, tačiau norėčiau išmokti gerti vandenį, kad ir kaip tai juokingai beskambėtų. Mano oda tiesiog rėkte rėkia “Aš noriu vandens! Aš noriu vandens!“. O pradėjus misti vaisiais ir daržovės vandens poreikis mano dienoje beveik išnyko. Tiesiog nebesinori gerti. O gerti reikia! Ne tik dėl organizmo aprūpinimo reikiamu kiekiu vandens, bet ir dėl dantukų. Išgėrę sulčių, arba pavalgę, nepamirškime perskalauti burnos, idant ten neliktų nieko nereikalingo, kas galėtų pakenkti mūsų dailioms šypsenoms.
Taigi, o jau visai pabudus ir nusprendus, kad lyg ir laikas būtų pusryčiauti, užsimaniau sulčių. Ne ne, ne saldžių, ne vaisinių, bet gausiu žalumynų. Juolab, kai žinau, jog šaldytuve puikuojasi didžiuis glėbys salierų, špinatų ir salotų. MMM, skanu.
Labai žalioms sultims reikės:
- 1 galvos romėniškos salotos
- didelės saujos špinatų
- 5 lapinio salierų kotų
- 1/2 didelio ananaso
- 4 žalių obuolių
Viską gerai nuplauname, supjaustome reikiamo dydžio gabalėliais ir spaudžiame. Kai baigsime spausti sultis, nepamirškime perkošti. Aš perkošiu ne dėl tekstūros ar skonio, o dėl to, jog kažkur perskaičiau, jog organizmas lengviau ir greičiau įsisavina vitaminus, jeigu geriame “švarias“, be ląstelienos sultis. Žinoma, šis žingsnis nėra būtinas, o ląsteliena irgi yra labai sveika ir reikalinga. O išspaudę (ir perkošę ) gaunami štai tokį gražų, kvepiantį ir žalią rezultatą:
O svarbiausia sulčių gėrimo ritualo dalis yra dalinimasis. Nepamirškite pasiūlyti stiklinės ir jūsų šeimos nariams. Mano vyras nėra didelis saliero gerbėjas, todėl dažniausiai sulčių su juo jam nesiūlau. Tačiau šįryt nusprendžiau surizikuoti. Žinoma, mano planas chuliganas nepavyko ir mylimasis tik truputį siurbtelėjęs pareiškė, jog skonis primena daržovių sultinį. Ką padarysi, galbūt vieną dieną ir jam tai bus skanu kaip ir man. Todėl neišsigąskit po jo komentaro, ne visiems šios sultis primins daržovių sultinį, nes man jos primena pavasarį, lengvą saldumą ir žolės kvapą, kurio jau esu išsiilgus.
Kokias sultys dažniausiai spaudžiate ir ką jos jums primena?
PAPILDOMA INFORMACIJA
Sveikesnio gyvenimo link 